- iškiaulėti
- iškiaulė́ti 1. tr. išvadinti kiaule: Išvadino, iškiaulė́jo, nežinau ir až ką Dkšt. | refl. OG308. 2. refl. išaugti, išgražėti, išprusti: Matai, kaip išsikiaulė́jo, nei pažint nemožna Ktk. Jau tas tai išsikiaulė́jo, atrodo kap tikras bernas Švnč. Augdamas išsikiaulės Sdk. Regis, koks buvo kumeliokas ažususęs, ė dabar, matai, kad išsikiaulė́jo Lel. Pabuvo truputį mieste ir išsikiaulėjo Vj. Pirma išsikiaulė́k, tada su manim kalbėk Trgn. 3. refl. išsitaisyti, pasveikti: Koja nesveika, šlubuoja, ale palauk, gal da išsikiaulė̃s Lel. Tai nieko, išsikiaulė̃s jam šita liga Dglš. Regi, išsikiaulė́jo, ir sveikas Dglš. Išsikiaulėjo da tuo rozu, jau sakė, nieko nebus Skdt. \ kiaulėti; apkiaulėti; atsikiaulėti; iškiaulėti; prasikiaulėti; sukiaulėti
Dictionary of the Lithuanian Language.